Leader

Pilnavertė sodybos architektūra sukuriama iš visų jos elementų. Kuriant projektą, negalima nepaisyti ir smulkių jos sodybos elementų, tuo labiau ir pavėsinių. Pavėsinės planas ir vieta turi derintis su sklypu bei gyvenamuoju namu, tai nulemia sklypo didumas ir jo forma.

Seniau pavėsinės buvo statomos keturkampės ir daugiakampės. Šios formos išliko iki šių dienų ir pasipildė naujomis: dabar statomos ir apvalios, kvadratinės, pailgo stačiakampio formos, netaisyklingos ir kitokios.

Pavėsinių plotas pirmiausiai priklauso nuo sklypo dydžio ir nuo numatomos pavėsinės funkcijos, todėl jų dydis labai skiriasi: mažos paprastai statomos 4 – 6 m , didesnės – nuo 6 iki 12 m², labai didelės – daugiau kaip 12 m², pavyzdžiui, estrados tipo pavėsinės gali būti 20 – 40 m². Esant mažam sklypui reikia statyti mažas arba vadinamąsias treliažinio tipo pavėsines.

Įvairiais aspektais pavėsinių tipų būtų galima priskaičiuoti labai daug. Suprantama, kad pavėsines projektuojant ir statant daugiausia dėmesio turi būti skiriama jų planui, stiliui ir formai bei medžiagoms, kiti aspektai – vieta, paskirtis – lemiamos reikšmės neturi, nes tarp mieste ir kaime statomų pavėsinių didelio skirtumo nėra, tik želdynuose ( parkuose, skveruose) statomos gerokai didesnės. Skirtumų atsiranda tik dėl ploto dydžio: visuomeninės ir pramogoms skirtos turėtų būti kur kas didesnės už individualias. Pas mus pavėsinės dažniausiai statomos sodybose,ir bendrijų soduose, todėl jų projektų pavyzdžių pateikiama daugiausiai.

Keturkampės pavėsinės dominuoja. Plano pasirinkimą paprastai lemia pastatų bei sodybos ar sodo sklypo konfigūracija.

Dažniausiai statomos atviros ir pusiau atviros pavėsinės, bet yra ir uždaro tipo, tai priklauso nuo to, kokias dar, be poilsio, funkcijas atliks pavėsinė.

Vengiant sodybos monotoniškumo, be įprasto stiliaus ir formų, statomos skėtinės, bokštinės, arkinės bei palapinės tipo pavėsinės.

Dažniausiai statomos medinių konstrukcijų pavėsinės, suprantama, medis suteikia lengvumo, jaukumo, šilumos jausmą. Tačiau pasitaiko metalinių bei sumūrytų iš plytų. Esant galimybėms galima panaudoti įvairias medžiagas. Labai pigiai galima įrengti pavėsinę iš natūralaus medžio stiebų arba iš žagarų. Neblogai atrodytų pavėsinė ir iš plytų mūro arba kombinuotos konstrukcijos – metalo ir medžio.,

Estetiniu požiūriu, vertinant metalines detales (vamzdžius, kampuočius), nepavyksta sukurti jaukių pavėsinių. Jų vaizdas labai pagerinamas gausiai apželdinant vijokliniais augalais arba metalinius strypus apdengiant medžio apdaila, puošybos elementais, panaudojant plastmasines juostas ir kitokias medžiagas Pavėsinių stogų formos labiausiai priklauso nuo jų plano ir stiliaus. Dažniausiai daromas plokščias vienšlaitis stogas, tačiau neretai jų pasitaiko ir su keturšlaičiu. Gana įdomios pavėsinės būtų ir su piramidės, bokšto bei kupolo formos stogais

Kiaurapjūvio ornamentai tinka įvairiems architektūriniams komponentams puošti. Jų komponavimas įvairus.

Nepatartina pavėsinės medinių elementų dažyti, kur kas geriau prie aplinkos derinasi natūrali medienos spalva. Medienos tekstūrai išryškinti yra įvairių priemonių.

Lauko baldai

Treliažas – tai viena iš paprasčiausių pavėsinių. Ja galima atskirti vieną sodybos dalį nuo kitos, sukurti užuovėją, pridengti poilsio kampelį, atskirti nuo žmonių akių vaikų aikštelę. Tai labai paprastas statinys, kurį sudaro keletas į žemę įkastų arba į betoninį pamatą įtvirtintų vertikalių stulpelių, sujungtų skersinukais. Skersinukai gali būti iš lentelių, o norima kalti “raštą” galima pasirinkti patiems – tai ir kvadratėliai ir rombai ir kt. Jei stulpeliai bus išdėstyti palei poilsio aikštelę ar taką , bus galima sukurti vieningą nuoseklią kompoziciją. Treliažą reikėtų derinti su sklype jau esamais statiniais. Aikštelės danga turi būti kieta, nes ties suolais ištrypiama veja.

Treliažui apsodinti tinka vijoklinės rožės, daugiamečiai dekoratyviniai vijokliai, vynuogės, vienmetės vijoklinės gėlės. Svarbiausia augalai turi būti vešlūs, pakankamai tankūs, kad kampeliu suteiktų užuovėją.

Reikalingos medžiagos: du 10*10*290 cm tašeliai, vienas horizontalus viršui 10*10*290 cm, trys 0.2*10*200 cm tašelis horizontaliai apačiai, šešios 0.1*0.2*210 cm lentutės, vinys, varžtai, plieno juostos gabaliukai, cementas, žvyras.

Darbo įrankiai: ruletė, plaktukas, gręžtuvas, kaltai, pjūklas, veržliaraktis, oblius.

Atsimatuojame reikiamus atstumus tarp stulpų. Kad jie stovėtų ilgesnį laiką, betonuojame ne juos pačius, bet tose vietose, kur jie stovės, įbetonuojame metalines detales (juostinio plieno gabaliukus).

Išmatavę visas pasirenkamas jungtis (ką reikia skaptuojame, gręžiame). Medinius stulpus įpjovę per centrą užmauname ant juostos ir išgręžę priveržiame varžtais. Surenkame visą konstrukciją, sukalame lentutes, o tada galima nušveisti švitriniu popieriumi ir dažyti.